V.Gedvilas atskleidė, kokių permainų imtųsi moksleivių krepšinyje VIDEO

 Kandidatas į LKF prezidentus Vydas Gedvilas tęsia savo įžvalgų ciklą svarbiausių Lietuvos krepšinio problemų sprendimo įgyvendinimui. Šį kartą jo dėmesio susilaukė moksleivių krepšinis.

FIBA pasauliniame reitinge Lietuvos jaunimas nukrito iki penktosios pozicijos, o keletą metų iš eilės nė viena amžiaus rinktinė neiškovojo prizinių vietų. Kas turėtų keistis moksleivių krepšinio sistemoje, kad būtų vėl galima galvoti apie pergales?

Išskirčiau tris pagrindines sritis, kuriose reikalingos permainos ir kurių mes imtumėmės išrinkti vadovauti Lietuvos krepšinio federacijai. Pirmiausia, reikia atkurti Moksleivių krepšinio lygos savivaldą. Antroji sritis – sportinė. Būtinas jaunųjų krepšininkų sportinio meistriškumo kėlimas. Ir trečioji sritis – krepšinio trenerių motyvacija, jų darbas ne tik savo mokyklų komandose, bet ir šalies rinktinėse.

- Kodėl pasisakote už MKL decentralizaciją?

- Todėl, kad nacionaliniai čempionatai turi būti nepriklausomos nuo federacijos organizacijos. Su savo valdybomis, pajamų generavimo šaltiniais ir varžybų vykdymo sistemomis. Taip yra buvę anksčiau, kuomet ir moterų krepšinio lyga, ir moksleivių krepšinio lyga buvo nepriklausomos. Ir joms tikrai puikiai tuo metu sekėsi. Manau, kad turime prie to grįšti. Nesakau, kad federacija nuo jų atsiribotų, ne. Federacija visuomet padės ir bendradarbiaus, tačiau lyga turi funkcionuoti savarankiškai. Kurti savo produktą, atrasti savo tikslinį vartotoją, savo rinką ir tokiu būdu judėti į priekį.

- Kokios pagrindinės Jūsų siūlomos meistriškumo ugdymo priemonės?

- Labai svarbus yra varžybų krūvio balansas. Kad visi varžybų dalyviai turėtų daugiau mažiau panašų rungtynių skaičių, tokiu būdu užtikrinant visų vaikų tobulėjimo galimybes. Todėl siūlytume grąžinti trijų divizionų varžybų sistemą. Sujungus antrąjį ir trečiąjį divizionus, atsirado didelis komandų pajėgumo skirtumas. Ypatingai regionų komandos pralaimi dideliais skirtumais miestų komandoms, o tai neigiamai atsiliepia vaikų motyvacijai sportuoti. Nėra smagu pralaimėti 50-60 taškų skirtumu. Norime labiau akcentuoti individualų krepšininkų techninį rengimą. Eilę metų federacija su privačių rėmėjų pagalba organizuodavo vaikų turnyrus 1x1. Kurie pasižymėjo tiek masiškumu, tiek ir aukštais sportiniais rezultatais. Planuojame atkurti tokių turnyrų organizavimą. Taip pat organizuotume ir krepšinio specialistų grupes, kurios važiuotų per šalies regionus ir teiktų metodinę pagalbą tiek treneriams, tiek žaidėjams. Dar man nepatinka įvestas mokestis vaikams. Teigiama, kad jis nedidelis, tuomet man kyla klausimas, jeigu jis nedidelis, kam jį rinkti? Bet aš tikrai žinau vaikų ir šeimų, kurioms ir toks mokestis yra juntamas. Čia tiesiog yra privaloma rasti rėmėją, kuris tokias išlaidas padengtų ir dalyvavimas čempionate vaikams nekainuotų. Mes privalome skatinti masiškumą, o ne riboti jį visokiais mokesčiais.

- Kokių permainų siektumėte jaunimo krepšinio trenerių srityje?

- Mums svarbu, kad rinktines treniruotų tie specialistai, kurie atvedė savo mokyklos komandas iki šalies čempionų. Dabartinė sistema, kuomet ateina treneris iš visai kitos lygos, nepasiteisino. Tas visiškai nestebina, nes treneris, būna, kad ne tik nežino žaidėjų savybių, galimybių, bet ir vardų. Tokia situacija tikrai neprideda kokybės. Taip pat reikia peržvelgti trenerių motyvacinę sistemą. Dabar egzistuojančios trenerių kategorijos nelabai atitinka šių dienų realijų. Specialistui, norinčiam kilti į aukštensę kategoriją, egzistuoja tokie reikalavimai, kurių praktiškai neįmanoma įgyvedinti. Ką tokiu atveju turime? Žmogus supranta, kad daugiau pasiekti negali ir jo motyvacija tobulėti dingsta. Taigi, šią situaciją tikrai reikia taisyti