M.Valčiukaitės ir D.Karalienės treneris: „Man teko ne tik mokyti, bet ir pačiam mokytis iš merginų“
Milda Valčiukaitė, Donata Karalienė ir Virgaudas Leknickas | Vytauto Dranginio nuotr.
„Kol kas viskas gerai, nes yra buvę ir blogiau, – po pirmojo savo auklėtinių – irkluotojų Mildos Valčiukaitės ir Donatos Karalienės – starto Tokijo olimpinėse žaidynėse šypsojosi treneris Virgaudas Leknickas. – Vos prieš kelias dienas dar galvojome, ar „pagausime“ savo irklavimą. Dabar jau matome, kad merginos pradėjo atrasti savo ritmą“.
Atrankiniame plaukime M.Valčiukaitė ir D.Karalienė distanciją įveikė per 6:50.38 ir kirto finišo liniją antros. Greitesnės šiame atrankiniame plaukime buvo tik Nyderlandų irkluotojos. Bendrai atrankiniuose plaukimuose lietuvės pademonstravo trečią geriausią rezultatą – greičiausios buvo Rumunijos sportininkės, distanciją įveikusios per 6:49.79.
„Kova prasidės tik pusfinalyje“, – neslėpė V.Leknickas.
Prieš olimpines žaidynes moterų porinė dvivietė buvo įvardijama kaip įgula, galinti kovoti dėl medalių.
„Tačiau jokio spaudimo nejaučiame, į situaciją žvelgiame realistiškai, nes, nepamirškime, olimpinėse žaidynėse silpnų nėra, – sportas.lt sakė treneris. – Čia varžosi dvylika įgulų, kurios priklauso pasaulio irklavimo elitui. Bet kuri įgula gali iškovoti prizinę vietą. Viskas priklauso nuo to, kaip sportininkams pavyko adaptuotis Japonijoje, kaip sekėsi pasiekti geriausią sportinę formą – labai daug niuansų. Bet mums kol kas viskas yra gerai“.
V.Leknickas merginų įgulą treniruoja nuo sausio mėnesio ir neslepia, kad darbas su tokio aukšto lygio sportininkėmis buvo tikras iššūkis.
„Tai – didžiulė atsakomybė. Anksčiau man nėra tekę darbuotis su tokio lygio komanda, dirbau su jauniais, jaunimu, – priminė V.Leknickas. – O merginos? Man teko ne tik mokyti, bet ir mokytis iš jų. Tai yra tiesa, nė kiek neperdedu. Tokia yra realybė. Sakoma, tobulėjimui nėra ribų. Aš tobulėjau kartu su Milda ir Donata. Esu dėkingas merginoms, kad jos tai supranta. Žinote, jos nėra žvaigždės... Kartais galima apie sportininkus išgirsti, kad vienas kitas yra sužvaigždėjęs. Ne, jos nėra sužvaigždėjusios, nors priklauso pasaulio sporto elitui. Milda ir Donata – fainos panos, labai motyvuotos irkluotojos. Joms linkiu didžiausios sėkmės ne tik šioje, bet ir kitoje olimpiadoje“.
Išgirdęs klausimą, ko teko mokytis iš merginų, treneris nusijuokė. „Nes dar neišmokau! Vis dar mokausi, – paaiškino savo šypseną V.Leknickas. – Merginos yra maksimalistės. Turiu pavyzdį. Treniruočių planuose yra pateikiamas maksimalus paskaičiuotas krūvis. O, įsivaizduokite, joms dar jo neužtenka. Aš tik pasakau „Merginos, viskas, užtenka“, o jos man atgal „Ne, mes važiuojame toliau“. Štai taip man reikia persilaužti, kad su jomis reikia dirbti iki paskutiniųjų. Jos visada nepatenkintos, jeigu neatidirbame pilno plano. Jeigu tik paskiriu daugiau poilsio, jos vėl pyksta – turime dirbti, dirbti, dirbti“.
Tai tebuvo vienas darbo su Donata ir Milda niuansų. „O yra ir kitų, kur man reikia dar mokytis ir mokytis, – nusijuokė V.Leknickas. – Manau, kiekvienas treneris privalo mokytis iš savo auklėtinių. Tai – tobulėjimo paslaptis“.
Treneris teigė, kad pats iš merginų norėjo didelio dėmesio irklavimo technikai.
„Žinojau, kad fiziškai jos yra labai pajėgios. Tai – stiprios, niekada treniruotėse nesimuliuojančios sportininkės. Todėl mes skyrėme labai daug dėmesįiotechnikai. Tikiu, kad sugebėjome dalį smulkmenų pakeisti į gerąją pusę. Tikiu, kad dabar mes „pagavome“ tai, ko merginos neturėjo anksčiau, – sakė V.Leknickas. – Galbūt, dar ne viskas padaryta, tačiau einame į greitą ir stiprų yrį. Žinote, irkluojant turi būti lengva. Esu prieš jėgos irklavimą, aš – už techninį irklavimą. Visada noriu, kad viskas atrodytų gražiai, o valtis būti greita“.
Žinoma, klausimo apie D.Karalienės sugrįžimą į didįjį sportą po 3,5 metų išvengti nepavyko.
„Ech... Apie Donatą reikėtų kurti atskirą televizijos laidą, rašyti mokslinį darbą, nes tai yra unikalus žmogus. Juk patys matėte, kad jį grįžo į sportą ir po kelių mėnesių iš Europos čempionato sugrįžo su medaliu, – kalbėjo V.Leknickas. – Man reikėjo ją stabdyti. To taip pat turėjau mokytis. Atvirai? Ji sugrįžo ir jautėsi taip, tarsi tik vakar būtų metusi sportą. Ji iškart puolė dirbti pilnais krūviais... Ir čia man teko stabdyti, stabdyti, stabdyti. Bet Donata yra Donata – ji tik nusišypso, pasako „Treneri, man nesunku“ ir jau, žiūrėk, varys toliau. O pulsas rodydavo ką kitą. Taip ir stengiausi su argumentais pristabdyti. Laviravome ir netrukus ji suprato, kad reikia ne tik krūvio, bet ir poilsio. Tuo džiaugiuosi. Donata yra žmogus iš didžiosios raidės. Ne tik sporte, bet ir gyvenime.
Priminsime, kad apie sportinės karjeros pabaigą D.Karalienė buvo paskelbusi 2017-aisiais, tačiau pernai rudenį sportininkė suprato, kad be irklavimo negali ir sulaukusi Lietuvos tautinio olimpinio komiteto bei irklavimo federacijos palaikymo grįžo į didįjį sportą. 2016-aisias Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse D.Karalienės ir M.Valčiukaitės įgula iškovojo bronzos medalius.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
