R.Lewandowskio istorija: kaip dubleriams neįtikęs lieknas berniukas tapo geriausiu pasaulio futbolininku
Robertas Lewandowskis | Scanpix nuotr.
L Vykstant „Euro 2020“ futbolo čempionatui, „Sportas.lt“ kviečia susipažinti su turnyre dalyvaujančiais ar dalyvavusiais žaidėjais, kurių istorijos įkvepia ne vieną futbolo aistruolį pasaulyje. Šį kartą siūlome atkreipti dėmesį į Lenkijos rinktinės žaidėją ir geriausią 2020 m. planetos futbolininką – 32-ejų Robertą Lewandowskį.
R.Lewandowskis gimė 1988 m. Lenkijos dziudo čempiono ir profesionalios tinklininkės šeimoje, todėl nieko nuostabaus, kad ir pats nusprendė siekti sporto aukštumų. Nuo vaikystės lenką traukė futbolas. Dar 1994 m., nesulaukęs nė 6-ojo gimtadienio, R.Lewandowskis stebėjo pasaulio čempionato transliacijas ir susižavėjo Roberto Baggio žaidimu. Lenkas ėmė lankyti futbolo treniruotes, o tėvai tokį sūnaus sprendimą palaikė.
„Prieš 6-ąjį gimtadienį stebėjau 1994 m. pasaulio čempionate, kuriame man labiausiai įsiminė Roberto Baggio. Kai man buvo 10-14 metų, geriausiu žaidėju laikiau Alessandro del Pierro, o vėliau mano idealu tapo Thierry Henry. Jis buvo nuostabus futbolininkas – ne tik dėl pelnomų įvarčių, bet ir dėl viso naudingo darbo komandai“, - jaunystę prisiminė R.Lewandowskis.
Lenkas septynerius metus futbolo paslapčių mokėsi Varšuvos „MKS Varsovia“ akademijoje. Vėliau jis išvyko į Varšuvos „Deltą“, o tada gavo kvietimą iš garsiojo Varšuvos „Legia“ klubo. Atrodė, kad R.Lewandowskio karjeros kreivė sparčiai kyla į viršų ir netrukus jis taps profesionaliu futbolininku, bet vienas sezonas „Legios“ gretose vos nesugadino jo karjeros.
R.Lewandowskiui sunkiai sekėsi rasti vietą „Legios“ dublerių gretose. Po nykaus sezono „Legia“ atleido 17-metį puolėją. Tuomet jie pareiškė, kad R.Lewandowskis yra per žemas, per liesas ir niekada netaps profesionaliu futbolininku.
Be klubo likęs lenkas pilnametystę pasitiko atsidūręs gyvenimo kryžkelėje – vėl pradėti kelionę futbole nuo žemesnio laiptelio ar mesti sportą ir ieškoti kitos veiklos? Galiausiai R.Lewandowskis pasiekė susitarimą su ketvirtoje pagal pajėgumą Lenkijos lygoje žaidusia Pruškovo „Znicz“ komanda, kurioje savo pasirodymais užtildė visus kritikus.
Pirmajame sezone lenkas įmušė 17 įvarčių, o „Znicz“ pakilo į trečią pagal pajėgumą šalies lygą. Nors varžovų lygis išaugo, R.Lewandowskis tobulėjo dar sparčiau, įmušė net 21-ą įvartį per sezoną ir vėl patraukė stipriausių klubų dėmesį. „Legios“ fanai netgi ėmė svarstyti, kad klubas padarė didelę klaidą, prieš porą metų taip lengvai paleisdamas R.Lewandowskį, tačiau klubo sporto direktorius Miroslawas Trzeciakas laikėsi savo ankstesnės nuomonės.
„Kam mums reikalingas Lewandowskis, kai mes turėsime Mikelį Arruabarreną iš Tenerifės?“, - tuomet atkirto M.Trzeciakas.
Užteko dar metų, kad R.Lewandowskis užtildytų „Legios“ sporto direktorių, o pastarojo komentaras atrodytų kaip pokštas. Mikelis Arruabarrena Varšuvoje per 10 rungtynių nepelnė nė vieno įvarčio ir greitai paliko komandą, o jaunasis R.Lewandowskis, sukirtęs rankomis su Poznanės „Lech“, įmušė 20 įvarčių per sezoną. Dar daugiau druskos ant žaizdos „Legios“ vadovams R.Lewandowskis užpylė 2009-2010 m. sezone, kai pelnė net 21 įvartį ir užtikrino „Lech“ Lenkijos čempionų titulą.
R.Lewandowskiui tuo metu jau buvo pavykę išspręsti didžiausią problemą – didelį dėmesį treniruotėms ir mitybai skyręs lenkas sutvirtėjo fiziškai ir pagaliau buvo pajėgus kovoti su profesionalais.
„Jo kojos buvo labai plonos. Visą laiką raginau jį priaugti daugiau masės, valgyti daugiau kiaulienos ir sumuštinių. Nors jis buvo lieknas, jo talentas mušti įvarčius niekam nekėlė abejonių. Pamenu, kaip per sezoną pelnėme 158 įvarčius, o Robertas įmušė pusę iš jų“, - prisiminė „MKS Varsovia“ akademijoje R.Lewandowskį treniravęs Krzysztofas Sikorskis.
Po dviejų nuostabių sezonų „Lech“ tapo aišku, kad R.Lewandowskis jau „išaugo“ Lenkijos lygos marškinėlius. Puolėjas buvo beveik pasiekęs susitarimą su tada Anglijos „Premier“ lygoje žaidusiu „Blackburn Rovers“ klubu, bet viską pakeitė... Ejafjadlajokudlio ugnikalnio išsiveržimas. Dėl šios priežasties buvo atšauktas R.Lewandowskio skrydis į Angliją derėtis su „Blackburn Rovers“. Tuomet lenkas ėmėsi „plano B“, nusprendė išklausyti pasiūlymo iš kaimyninės šalies – Vokietijos. Galiausiai Dortmundo „Borussia“ surado bendrą kalbą su R.Lewandowskiu ir įsigijo jį už dabar labai menkai atrodančią 5 mln. eurų sumą.
Jurgeno Kloppo auklėtiniu tapęs R.Lewandowskis jau pirmajame sezone tapo „Bundesligos“ nugalėtoju. Lenkas pirmajame sezone Vokietijoje nebuvo labai rezultatyvus (9 įvarčiai), bet nuo antrojo sezono apsiprato su vokišku futbolu ir netrukus tapo dominuojančia jėga Europos futbole.
„Robertas Lewandowskis yra geriausias mano treniruotas žaidėjas. Būtų nesąžininga įvardinti bet kurį kitą žaidėją. Tai, ką jis nuveikė su savo sportiniu potencialu ir tai, kur jis yra dabar, yra kažkas iš fantastikos srities. Lewy atliko kiekvieną žingsnį, būtiną, norint tapti įvarčių „mašina“. Kiekvieną. Jis tiesiog susitapatino su žaidimu ir kiekvienoje situacijoje žino, kaip elgtis, kur bėgti. Lewy yra tikra mašina“, - buvusiu auklėtiniu žavėjosi J.Kloppas.
R.Lewandowskis jau visą dešimtmetį yra nesustabdomas „Bundesligoje“. Lenkas laikosi griežto treniruočių ir mitybos režimo bei palaiko puikią fizinę formą, nes dar iš „Legios“ laiko žino, kaip tai svarbu.
„Tikrai nejaučiu, kad man 32-eji. Dabar jaučiuosi geriau, nei tada, kai man buvo 26-eri ar 27-eri. Prisimenu, kad pirmajame sezone Dortmunde galvojau, jog privalau treniruotis daugiau už bet kurį kitą komandos žaidėją, o į jaučiamą skausmą po treniruočių nekreipdavau dėmesio. Problema buvo ta, kad po 3 mėnesių buvau toks išsekęs, jog man vėliau reikėjo daug laiko susigrąžinti gerą formą“, - sakė R.Lewandowskis.
Lenkas taip pat atskleidė, kas jam padėjo ženkliai pagerinti fizinę formą: „Vaikystėje visada valgydavau sausus pusryčius su pienu. Maniau, kad tai tinkamas maistas pusryčiams. Tuo metu buvau lieknas, todėl man atrodė, kad saldumynai man nepakenks, nes svoris ir taip neauga. Visgi, tais laikais aš jau 10-11 val. ryte treniruotėje jausdavausi pervargęs ir nesupratau, kodėl. Trečiajame gyvenimo dešimtmetyje ėmiausi pokyčių – atsisakiau pieno ir rafinuoto cukraus. Jau po kelių savaičių ar kelių mėnesių treniruotėse pajaučiau skirtumą. Pamaniau, kad jei imsiuosi permainų, tai galėsiu ilgiau išsilaikyti aukščiausiame lygyje. Žinojau, kad per trumpą laiką mano žaidimas drastiškai nepagerės, bet pagalvojau, kad jei šiek tiek vėliau pasieksiu aukščiausią lygį, tada galėsiu jame išbūti ir vėlyvesnėje karjeros stadijoje.“
„Įsitikinau, kad smulkios detalės aukščiausiame lygyje lemia labai daug. Jei yra kažkoks metodas, kuris man padės bėgti greičiau ir ilgiau, sparčiau atsistatyti po krūvių, tada aš jį ir išbandau. Savyje turiu savotišką „mygtuką“, įjungiantį profesionalaus futbolininko režimą. Po kiekvieno įvarčio aš vis dar džiaugiuosi kaip vaikystėje. Kiekvienas po įmušto įvarčio turi pasirinkimą – išlaikyti koncentraciją ir ieškoti galimybių įmušti dar vieną įvartį ar pradėti mėgautis žaidimu. Per savo gyvenimą supratau, koks didelis skirtumas yra tarp žaidimo savo malonumui ir žaidimo siekiant pergalės. Man aikštėje pasirinkti nesunku – po kiekvieno įvarčio dar kartą įjungiu tą mygtuką ir ieškau kitos galimybės pasižymėti“, - sakė Lenkijos rinktinės žvaigždė.
Šiame Europos čempionate Lenkija pergalių neiškovojo ir jau baigė savo pasirodymą.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
