T.Švedkauskas: „Žingsnis po žingsnio visi drauge galime išlipti iš šio pergalių bado“

Būdamas aštuoniolikos, Tomas Švedkauskas savo rankose jau laikė „Roma“ klubo sutartį, tačiau legendiniame Italijos klube taip ir nedebiutavo. Jaunystės metais jis buvo mėtomas iš vienos komandos į kitą, iš vienos lygos į kitą, tačiau tam, kad užsikabintų, jam prireikė sugrįžti į tėvynę.

Prieš dvejus metus į Lietuvą grįžęs vartininkas buvo bandomas tuomet A lygoje žaidusiame „Jonavos“ klube, tačiau ten jis pasirodė nereikalingas. Tuo pat metu tuometinių „Trakų“ pagrindinis vartininkas Ignas Plūkas patyrė traumą, tad klubo vadovai nedvejodami pasikvietė T.Švedkauską pas save.

Vos per kelis turus vienas pergalės prieš Albanijos rinktinę herojų išsikovojo pagrindinio vartininko vietą, o dar po poros mėnesių sulaukė ir tuometinio rinktinės vyriausiojo trenerio Edgaro Jankausko kvietimo bei debiuto rinktinėje prieš pasaulio čempionatui besiruošusius Irano futbolininkus.

„Iranui tai buvo paskutinis pasirengimo etapas prieš pasaulio čempionatą, tačiau sugebėjome duoti kovą ir tik dėl pačioje rungtynių pabaigoje praleisto įvarčio pralaimėjome. Aišku, tai buvo tik kontrolinės rungtynės. Jos nuo oficialių skiriasi visomis įmanomomis prasmėmis“, - portalui sportas.lt sakė T.Švedkauskas.

Debiuto oficialiose rinktinės rungtynėse vartininkui teko laukti dar dvejus metus. Ernestui Šetkui ir Emilijui Zubui neatvykus į šią rinktinės stovyklą, vyriausiasis treneris Valdas Urbonas turėjo rinktis iš kitų. Tiesa, tą darydamas jis vargo nematė. Anaiptol, spaudos konferencijoje treneris pareiškė, kad jo pasirinkti vartininkai nebus silpnesni už tuos, kurie neatvyko.

Dvikovoje su Kazachstanu V.Urbono sprendimu vartus saugojo Džiugas Bartkus, o dvikovoje su albanais – T.Švedkauskas. Trenerio sprendimą „Lommel“ klubo vartininkas žinojo jau likus dienai iki pačios dvikovos. Sunku pasakyti, ar tai jam leido išlikti tokiam ramiam, tačiau visų rungtynių metu vartininkas ne tik sėkmingai susirinko visus kamuolius, tačiau lygiai taip pat sėkmingai „dirigavo“ žaidėjams aikštėje.

„Ko gero, daugeliui atrodo, kad vartininko darbas aikštėje yra matuojamas tik atremtais smūgiais ar sugautais kamuoliais. Tačiau vartininko pozicija apima daug daugiau komponentų. Aš asmeniškai po kiekvienų rungtynių būnu praradęs balsą, man skauda gerklę, nes aikštėje atiduodu visą save.

Beveik niekas dažniausiai net nepamato, kiek vartininkas įdeda jėgų tam, kad visas gynybos mechanizmas veiktų puikiai. Iš tikro, vartininkas turi stebėti ir organizuoti komandos išsidėstymą, perspėti gynėjus apie artėjantį pavojų, sustatyti visus į savo vietas. Tai yra didelis darbas. Be to, vartininko pozicija reikalauja daugiausiai psichologinio pasiruošimo ir nusiteikimo. Kiekviename epizode vartininkai privalo būti maksimaliai susikoncentravę ir neišblaškomi. Tas atima daug jėgų“, - vartininkų subtilybes atskleidė T.Švedkauskas.

Tomai, ar jau patys suprantate, kaip jums pavyko laimėti?

Mes nuo pirmos minutės išėjome į aikštę turėdami milžinišką norą ir būdami gerai organizuoti. Varžovus stengėmės spausti jų aikštės pusėje ir tas ganėtinai gerai pavyko. Be to, nesuteikėme jiems labai gerų šansų prie savo vartų.

Kas jums asmeniškai šiose rungtynėse buvo sunkiausia?

Manyčiau, kad maksimalios pastangos visada palaikyti gynėjus, būti kartu su jais, stengtis perduoti jiems reikiamą informaciją ir išlikti visada budriam bei pasiruošusiam. Negaliu sakyti, kad tai buvo labai sunku. Tiesiog turėjau daryti tai, ką darau kiekvienose rungtynėse ir tam reikėjo būti tam pasiruošus.

Kurią vietą jūsų rungtynių tope užimtų pergalė prieš Albaniją?

Į trejetuką tikrai patektų.

Bent jau ankstesniais laikais Lietuvos rinktinė po geresnių rungtynių pakartoti sėkmės nesugebėdavo. Kaip dabar išvengti tokio scenarijaus?

Reikia apie tai tiesiog negalvoti, o kaip tik eiti į aikštę maksimaliai pasiruošus būsimoms rungtynėms ir stengtis atiduoti visas jėgas bei siekti pergalės. Žingsnis po žingsnio visi drauge galime išlipti iš šio pergalių bado ir siekti geresnių rezultatų, tereikia daugiau tikėjimo, pozityvo ir nieko nebijoti.

Ar jau apkalbėjote su rinktinės nariais apie spalio mėnesį?

Labai daug nekalbėjome, tačiau žinome, kad bus svarbios rungtynės, po kurių jau bus galima daryti šiokias tokias išvadas apie grupės išsidėstymą ir galimybes.

Labai realu, kad tuomet rinktinei jau galės atstovauti Ernestas Šetkus, Emilijus Zubas. Suprantama, kad kažkam vietos neliks. Ką apie tai galvojate?

Nėra ko labai daug galvoti. Vartininko pozicija yra tokia, kad aikštėje gali žaisti tik vienas. Aišku, Ernestas ir Emilijus yra pagrindiniai rinktinės vartininkai, tačiau manau, kad kiekvienas rungtyniavęs vartininkas įrodė, kad gali puikiai užpildyti atsiradusias spragas ir tas turėtų tik dar labiau nuraminti trenerius, tuo pačiu, jiems kelti malonų galvos skausmą, ką pasirinkti.

O kam vietos neliks ar vieta atsiras, tai čia priklauso tik nuo trenerių. Svarbu, demonstruoti gerą, stabilų žaidimą klube, o treneris išsirinks. Tokia jau vartininkų dalia, kad konkurencija šioje pozicijoje pas mus yra didžiulė. Vis tik, noriu pažymėti, kad santykiai tarp vartininkų yra puikūs ir nesvarbu, kuris rungtyniautų, jis visada turės palaikymą iš kitų. Todėl dėl to problemų manau nekyla.

Papasakokite apie klubinę karjerą. Bent jau rezultatų prasme naujojo sezono startas nekažką (pralaimėjimas 3:5 ir lygiosios 2:2)..

Taip, sezoną pradėjome tikrai neįspūdingais rezultatais, tačiau praėjo dar tik du turai. Pas mus yra atvykęs naujas treneris su nauju štabu, žaidimo filosofija kardinaliai skiriasi nuo praeitų metų, todėl užtruks šiek tiek laiko, kol komanda viską įsisavins ir susižais maksimaliai. Manau, su kiekvienomis rungtynėmis žaidimas tik gerės, o ir rezultatai su geru žaidimu turi ateiti. Turime tikrai gerą komandą, belieka dirbti kiekvienose rungtynėse ir siekti pergalių.

Kaip jums pačiam ta antra Belgijos lyga? Yra žingsnis į priekį po A lygos?

Vienareikšmiškai, žingsnis į priekį. Futbolo lygis čia tikrai aukštas, manau, kad ne tiek daug ir besiskiriantis nuo aukščiausios lygos. Komandų mažai, konkurencija didžiulė, nuo ko ir kyla bendras lygis.

Kaip manote, ilgai užtruksite, kol į priekį žengsite dar vieną žingsnį?

Nežinau. Stengiuosi apie tai negalvoti, o daryti tai, kas priklauso nuo manęs. Maksimaliai atsiduoti kiekvieną dieną treniruotėse ir stengtis rungtyniauti kuo geriau bei tobulėti, o kaip bus ateityje pamatysime.

Neteko Belgijoje sutikti Teremo Moffi? Ką apie jį kalba vietiniai specialistai? Spauda?

Susitikti neteko, tačiau buvome keletą kartų susirašę. Visi pastebi, kad jis yra aukšto meistriškumo bei talento žaidėjas.

Facebooke po dvikovos surašėte ilgą padėkos tekstą. Kas inicijavo tai padaryti?

Tiesiog gavau labai daug žinučių iš artimųjų ir draugų bei pažįstamų, su kuriais, galbūt, ne tiek daug bendrauju. Labai geras jausmas, kai žinai, kad žmonės seka tave ir palaiko. Aišku, gerais momentais smagu, kai žmonės džiaugiasi, tačiau taip pat svarbu, kad palaikymas būtų ir sunkiais momentais. Ypač sunkiais, nes tada to reikia labiausiai. Tą palaikymą aš turiu labai tvirtą iš savo šeimos, artimiausių draugų bei savo žmonos, kuri visada su manimi ir yra tikras ramstis. Jie visada tiki ir palaiko, kad ir kas nutiktų, todėl esu labai laimingas dėl to.