Trišuolininkė D.Kilty: „Užsispyrimo man niekada netrūko“
Dovilė Kilty | Scanpix nuotr.
„Svajonę stovėti ant nugalėtojų pakylos turėjau nuo vaikystės“, – prisipažįsta daugkartinė šalies trišuolio čempionė Dovilė Kilty. – O dabar jau žinau, kad tai yra emocijos, kurias norisi patirti kiek įmanoma dažniau“.
26-erių sportininkė neslepia, kad trišuolio sektoriuje jai visada puikiai sekėsi: būdama dvylikos ji jau gerino šalies vaikų rekordus.
„Ir, kaip sakoma, pirmoji meilė nerūdyja, – nusijuokė šiaulietė, prabilusi apie tai, ką jai reiškia trišuolis. – Manau, jis mane žavi skrydžio pojūčiu. Sektoriuje jaučiuosi pakylėta. Tai mano meilė, kuri išliks visam gyvenimui“.
Trišuolininkė Dovilė Kilty 39 nuotr.
Ar jauti malonumą?
Pirmasis ženklas, kad D.Kilty yra ten, kur ir turėtų būti – sidabro medalis jaunių pasaulio čempionate 2012-aisiais Barselonoje.
„Tuomet supratau, kad trišuolio sektoriuje jaučiuosi labai gerai, – sportas.lt sakė D.Kilty. – Atlikdama sunkų darbą treniruotėse ir pasiekdama savo tikslus jausdavausi tarsi padariusi kažką gerą. Šis jausmas išliko: puikiai jaučiuosi sportuodama, siekdama tikslų, bet didžiausią malonumą teikia varžybinių planų išpildymas. Suvokimas, kad sekasi išpildyti tai, kam esu pasiruošusi, yra tiesiog žodžiais nenusakomas. Manau, kiekvienas – sportininkas, ar ne – turėtų į savo veiklą pažvelgti būtent per šią prizmę – ar tai teikia jums malonumą?“
Jeigu Barselonoje iškovotas sidabro medalis buvo ženklas, kad D.Kilty (tuomet – Dzindzaletaitė) yra ten, kur turėtų būti, tai po dvejų metų Taline iškovotas U-23 Europos čempionės titulas pakuždėjo: „Dovile, tu gali ir daugiau“.
„Po varžybų Taline supratau, kad negaliu užsibrėžti sau ribų, – sakė D.Kilty. –Suvokiau, kad noriu dažniau patirti aukščiausio pakilos laiptelio skonį ir ant kaklo pasikabinti dar ne vieną tarptautinių varžybų medalį. Bet tuo pačiu supratau, kad sportininko karjera nesitęsia visą amžinai“.
Užsispyrėlės kelias
Atrodo, kad Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės (2016) turėjo būti kitas žingsnis.
„Žiūrėdama per televiziją olimpines žaidynes buvau aštuntą mėnesį nėščia“, – tiesmukai, bet su šypsena veide šiaulietiškai atšauna trišuolininkė.
Tada ji pasižadėjo sau, kad 2017-aisiais jau šoks pasaulio čempionate.
„Oi, tas mano šiaulietiškas užsispyrimas“, – vėl nusijuokė sportininkė.
„Vaikystėje mano tėveliai tikrai turėjo daug problemų dėl to mano užsispyrimo, – pripažino D.Kilty. – Užsispirdavau ir negavusi, ko norėjau, keldavau isterijas. Bet tėveliai labai puikiai sugebėdavo su manimi susitvarkyti. Jeigu, pavyzdžiui, norėdavau naujų sportinių batelių ar kostiumėlio, turėdavau juos užsidirbti varžybose – nušokti tam tikrą atstumą“.
Tėtis klausdavo: „Nori batelių? Nušoksi 6 metrus į tolį?“
„Įsivaizduokite, man tebuvo penkiolika, o šeši metrai buvo kažkoks kosmosas, – prisiminimais dalijosi sportininkė. – Treniravausi labai stipriai. Varžybose nušokau 5,99 metrų ir batelių, žinoma, negavau. Pamenu, kokia nusiminusi buvau. Tačiau jau kitą dieną grįžau į treniruotes, o po savaitės nušokau 6,08 metro. Štai taip. Būdavo įvairių situacijų“.
Savo užsispyrimą D.Kilty įrodė ir 2013-aisiais, kuomet išvyko treniruotis į Valensiją.
„Buvau pirmoji, kuri išdrįso tai padaryti – niekas nepritarė mano sprendimui, bet aš tikėjau tuo, ką darau, pusketvirtų metų ten gyvenau viena ir kasdien treniruodavausi, – pasakojo D.Kilty. – Niekas netikėjo ir tuomet, kai išvykau Angliją. Manau, kad daugelis galvojo, kad jau nebegrįšiu į sportą. Bet labai norėjau grįžti dar stipresnė. Taip ir padariau“.
Šeima – stiprus užnugaris
Pažadą sau startuoti pasaulio čempionate D.Kilty išpildė. Pagimdžiusi sūnų Richardą po nepilnų metų sportininkė užėmė 15-ą vietą Londone vykusiose pirmenybėse.
„Daugeliui vis dar atrodo, kad motinystė ir sportas – nesusiejami dalykai. Sportininkas visą savo laisvalaikį atiduoda sportui? Laiką skiria tik sau? Taip, sportininkas turi būti šiek savanaudis, nes privalo galvoti tik apie save, – kalbėjo sportininkė. – Motinystė priverčia save nustumti į antrą planą, nes mažai gyvybei reikia daug dėmesio ir meilės“.
D.Kilty neslepia – prireikė kelerių metų priprasti prie naujo ritmo.
„Bet dabar neįsivaizduoju, kad galėtų būti kitaip. Labai dėl to džiaugiuosi, – sakė ji. – Su šeima namuose galiu atsipalaiduoti ir negalvoti apie treniruotes ar varžybas. Jaučiu didelę motyvaciją, nes atstovauju ne tik sau, bet ir visai šeimai, kuri yra didelis mano užnugaris, leidžiantis man jaustis stipresne. Nes aš žinau, kas benutiktų, žmonės, kuriuos myliu, visada bus su manimi“.
Svarbiausia – sveikata
Kelią į Tokijo olimpines žaidynes D.Kilty nusiklojo planetos reitingo lentelėje. Svarbius reitingo taškus sportininkė surinko „IAAF Challenge“ varžybose Berlyne, kur užėmė trečia vietą (14,15 m.), „World Athletics Indoor Tour“ varžybose, kur taip pat buvo trečia, į kraitį subiro ir Lietuvos, pasaulio bei Europos komandiniame čempionate iškovoti taškai.
„Daugelis diskutavo dėl metams nukeltų olimpinių žaidynių. Manau, kad buvo priimtas geriausias sprendimas – nieko nėra svarbiau už žmonių sveikatą, – sakė D.Kilty. – Nieko tokio, kad palauksime dar metus dėl visų mūsų sveikatų. Būčiau labai nusiminusi, jeigu olimpinės žaidynės būtų vykusios šiais metais. Dabar sportininkai gali saugiai būti namuose ir nerizikuoti savo ir artimųjų sveikata“. D.Kilty dar kartą nusišypso: „2012-aisias nespėjau įvykdyti olimpinio normatyvo, 2016-aisiais laukiausi, 2021-ieji? Žinau, kad turiu būti geriausioje savo sportinėje formoje“.
„Visos sporto bazės uždarytos, galime išeiti į lauką prasibėgti ir į parduotuvę, – sakė Anglijoje gyvenanti sportininkė. – Stengiuosi būti aktyvi namuose, sportuoju savo kieme. Motyvacijos netrūksta, juk vyras Richardas irgi sportininkas, tad abiem yra įdomu rengtis aukščiausio rango varžyboms, siekti aukščiausių tikslų kartu“.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
