Orientacininkė A.Kutkaitė: „Supratau, kad galiu konkuruoti su stipriausiomis pasaulio merginomis“

Viena pajėgiausių Lietuvos orientavimosi sporto atstovių 21-erių metų Aušrinė Kutkaitė kartu su dar keletu Lietuvos sportininkų naują sezoną pradėjo varžybose Portugalijoje.

Pirmiausia vykusiose daugiadienėse „Portugal „O“ Meeting“ varžybose A.Kutkaitė užėmė 12-ą vietą, o po kelių dienų vykusiose „XIV Meeting de Orientacao do Centro WRE“ varžybose lietuvė liko 13-a. Ten pat vykusiose specialiose naktinio sprinto varžybose A.Kutkaitė tapo nugalėtoja.

Verta pažymėti, kad Portugalijoje dalyvavo dauguma geriausių Senojo žemyno sportininkų.

Švedijos „Sodertalje Nykvarn Orienterint“ komandai atstovaujanti A.Kutkaitė „Sportas.lt“ papasakojo apie savo karjeros pradžią, sportavimo sąlygas užsienyje ir apie orientavimosi sporto padėtį Lietuvoje.

- Sezoną pradėjote varžybose Portugalijoje, kuriose dalyvavo pajėgiausi Europos orientacininkai. Kaip vertinate savo pasirodymą?

- Pasirodymą vertinu gana gerai. Atsirado dar daugiau motyvacijos rimtai ruoštis pagrindinėms šio sezono varžyboms, nes supratau, kad galiu konkuruoti su stipriausiomis pasaulio merginomis.

- Kada pradėjote sportuoti ir kodėl pasirinkote orientavimosi sportą?

- Kadangi mano tėvai orientacininkai, tai jau nuo mažens tekdavo su jais važiuoti kartu į varžybas. Jau 1999 m. (8 m.) sudalyvavau pirmose orientavimosi varžybose, o nuo 2002 m. pradėjau lankyti orientavimosi treniruotes Kauno sporto mokykloje „Gaja“.

- Kaip atsidūrėte Švedijoje? Ar įmanoma pragyventi iš šio sporto ir kokia dar veikla užsiimate?

- Kadangi orientavimosi sportas labai populiarius Skandinavijoje, tai nenuostabu, jog visi geriausi orientacininkai nori atsidurti tenai. Nors ir ankščiau priklausiau Skandinavijos klubams ir į Švediją nuvažiuodavau gana dažnai, joje įsitvirtinau 2010 m. kai pabaigiau mokyklą ir išvažiavau gyventi metams į Stokholmą.

Manau, jog iš orientavimosi sporto pragyventi įmanoma (sudėtingiau tą padaryti gyvenant Lietuvoje), bet turi būti labai geras ir perspektyvus sportininkas, kad galėtum sudominti rėmėjus.

Be sportavimo, dar studijuoju Ekonomiką ISM universitete Kaune, o daugiau kitai veiklai laiko nebelieka.

- Kokios sąlygos sportuoti Švedijoje ir kiek laiko ten praleidžiate? Kokie tikslai keliami ten?

- Sąlygos treniruotis Švedijoje yra idealios, beveik visur netoliese gali rasti įdomią ir technišką vietovę, kuri puikiai tiks treniruotei. Be to, visi klubai turi savo sporto bazes, trenerius. Valstybė finansuoja klubų veiklą priklausomai nuo narių skaičiaus ir rezultatų. Į Švediją stengiuosi nuvažiuoti bent vieną ar daugiau kartų į mėnesį, norėčiau praleisti laiko joje ir daugiau, tačiau labai sunku suderinti keliones su mokslais. Švedijoje svarbiausias dėmesys skiriamas populiariausioms pasaulyje komandinėms orientavimosi varžyboms „Tiomila“ (vyksta Švedijoje) ir „Jukola“ (Suomijoje), visiems OS klubams labai svarbu jų komandų pasirodymai šiose varžybose.

- Su Lietuvos jaunimo ar suaugusių rinktinėmis ne kartą dalyvavote Europos ir pasaulio čempionatuose. Kokie startai labiausiai įsiminė?

- Labiausiai įsiminė 2011 m. Pasaulio jaunimo čempionatas Lenkijoje, nes pirmą kartą per savo gyvenimą lipau ant vadinamo „podiumo“ iškovojus 6 vietą ilgoje distancijoje.

- Ar realu, kad Lietuvos orientacininkai iškovotų medalius svarbiausiuose čempionatuose? Ko trūksta?

- Realu. Tačiau Lietuvoje yra problema ta, kad yra tik keletas profesionaliai besitreniruojančių orientacininkų. Beveik visi sportą turi derinti su darbu, todėl negali taip gerai pasiruošti varžyboms. Be to, kaip ir visoms neolimpinėms sporto šakoms, skiriamas nepakankamas valstybės finansavimas.

- Kokie šių metų planai ir svarbiausi startai?

- Šiais metais tikiuosi sėkmingai ir išvengus traumų pasiruošti svarbiausioms sezono varžyboms – Pasaulio čempionatui Suomijoje ir Pasaulio žaidynėms Kolumbijoje.